susiginčijančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiginčijančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiginčijantis, mot. g. susiginčijanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčijąs, susiginčijantis	susiginčiją, susiginčijantys	susiginčijanti	susiginčijančios	-	susiginčiją
kilm.	susiginčijančio	susiginčijančių	susiginčijančios	susiginčijančių	-	-
naud.	susiginčijančiam	susiginčijantiems, susiginčijantiem	susiginčijančiai	susiginčijančioms, susiginčijančiom	-	-
gal.	susiginčijantį	susiginčijančius	susiginčijančią	susiginčijančias	-	-
įnag.	susiginčijančiu	susiginčijančiais	susiginčijančia	susiginčijančiomis	-	-
viet.	susiginčijančiame, susiginčijančiam	susiginčijančiuose, susiginčijančiuos	susiginčijančioje, susiginčijančioj	susiginčijančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčijantysis	susiginčijantieji	susiginčijančioji	susiginčijančiosios	-	-
kilm.	susiginčijančiojo	susiginčijančiųjų	susiginčijančiosios	susiginčijančiųjų	-	-
naud.	susiginčijančiajam	susiginčijantiesiems	susiginčijančiajai	susiginčijančiosioms	-	-
gal.	susiginčijantįjį	susiginčijančiuosius	susiginčijančiąją	susiginčijančiąsias	-	-
įnag.	susiginčijančiuoju	susiginčijančiaisiais	susiginčijančiąja	susiginčijančiosiomis	-	-
viet.	susiginčijančiajame	susiginčijančiuosiuose	susiginčijančiojoje	susiginčijančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiginčijantis, mot. g. susiginčijanti.
• Skiemenys: su-si-gin-či-jan-čiu

susiginčijančiu

1. tas, kuris susiginčija

Etimologija

<= susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---