susiginčijamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiginčijamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiginčijamas, mot. g. susiginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčijamas	susiginčijami	susiginčijama	susiginčijamos	susiginčijama	-
kilm.	susiginčijamo	susiginčijamų	susiginčijamos	susiginčijamų	-	-
naud.	susiginčijamam	susiginčijamiems	susiginčijamai	susiginčijamoms	-	-
gal.	susiginčijamą	susiginčijamus	susiginčijamą	susiginčijamas	-	-
įnag.	susiginčijamu	susiginčijamais	susiginčijama	susiginčijamomis	-	-
viet.	susiginčijamame	susiginčijamuose	susiginčijamoje	susiginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčijamasis	susiginčijamieji	susiginčijamoji	susiginčijamosios	-	-
kilm.	susiginčijamojo	susiginčijamųjų	susiginčijamosios	susiginčijamųjų	-	-
naud.	susiginčijamajam	susiginčijamiesiems	susiginčijamajai	susiginčijamosioms	-	-
gal.	susiginčijamąjį	susiginčijamuosius	susiginčijamąją	susiginčijamąsias	-	-
įnag.	susiginčijamuoju	susiginčijamaisiais	susiginčijamąja	susiginčijamosiomis	-	-
viet.	susiginčijamajame	susiginčijamuosiuose	susiginčijamojoje	susiginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiginčijamas, mot. g. susiginčijama.
• Skiemenys: su-si-gin-či-ja-ma-sis

susiginčijamasis

1. tas, kurį susiginčija

Etimologija

<= susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---