susigaminančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigaminančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigaminantis, mot. g. susigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigaminąs, susigaminantis	susigaminą, susigaminantys	susigaminanti	susigaminančios	-	susigaminą
kilm.	susigaminančio	susigaminančių	susigaminančios	susigaminančių	-	-
naud.	susigaminančiam	susigaminantiems, susigaminantiem	susigaminančiai	susigaminančioms, susigaminančiom	-	-
gal.	susigaminantį	susigaminančius	susigaminančią	susigaminančias	-	-
įnag.	susigaminančiu	susigaminančiais	susigaminančia	susigaminančiomis	-	-
viet.	susigaminančiame, susigaminančiam	susigaminančiuose, susigaminančiuos	susigaminančioje, susigaminančioj	susigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigaminantysis	susigaminantieji	susigaminančioji	susigaminančiosios	-	-
kilm.	susigaminančiojo	susigaminančiųjų	susigaminančiosios	susigaminančiųjų	-	-
naud.	susigaminančiajam	susigaminantiesiems	susigaminančiajai	susigaminančiosioms	-	-
gal.	susigaminantįjį	susigaminančiuosius	susigaminančiąją	susigaminančiąsias	-	-
įnag.	susigaminančiuoju	susigaminančiaisiais	susigaminančiąja	susigaminančiosiomis	-	-
viet.	susigaminančiajame	susigaminančiuosiuose	susigaminančiojoje	susigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigaminantis, mot. g. susigaminanti.
• Skiemenys: su-si-ga-mi-nan-čiu

susigaminančiu

1. tas, kuris susigamina

Etimologija

<= susigaminti, susigamina, susigamino <= su- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---