susidirbusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susidirbusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susidirbęs, mot. g. susidirbusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbęs	susidirbę	susidirbusi, susidirbus	susidirbusios	-	susidirbę
kilm.	susidirbusio	susidirbusių	susidirbusios	susidirbusių	-	-
naud.	susidirbusiam	susidirbusiems	susidirbusiai	susidirbusioms	-	-
gal.	susidirbusį	susidirbusius	susidirbusią	susidirbusias	-	-
įnag.	susidirbusiu	susidirbusiais	susidirbusia	susidirbusiomis	-	-
viet.	susidirbusiame	susidirbusiuose	susidirbusioje	susidirbusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbusysis	susidirbusieji	susidirbusioji	susidirbusiosios	-	-
kilm.	susidirbusiojo	susidirbusiųjų	susidirbusiosios	susidirbusiųjų	-	-
naud.	susidirbusiajam	susidirbusiesiems	susidirbusiajai	susidirbusiosioms	-	-
gal.	susidirbusįjį	susidirbusiuosius	susidirbusiąją	susidirbusiąsias	-	-
įnag.	susidirbusiuoju	susidirbusiaisiais	susidirbusiąja	susidirbusiosiomis	-	-
viet.	susidirbusiajame	susidirbusiuosiuose	susidirbusiojoje	susidirbusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susidirbęs, mot. g. susidirbusi.
• Skiemenys: su-si-dir-bu-sius

susidirbusius

1. tas, kuris susidirbo

Etimologija

<= susidirbti, susidirba, susidirbo <= su- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---