susidirbtinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susidirbtinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susidirbtinas, mot. g. susidirbtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbtinas	susidirbtini	susidirbtina	susidirbtinos	susidirbtina	-
kilm.	susidirbtino	susidirbtinų	susidirbtinos	susidirbtinų	-	-
naud.	susidirbtinam	susidirbtiniems	susidirbtinai	susidirbtinoms	-	-
gal.	susidirbtiną	susidirbtinus	susidirbtiną	susidirbtinas	-	-
įnag.	susidirbtinu	susidirbtinais	susidirbtina	susidirbtinomis	-	-
viet.	susidirbtiname	susidirbtinuose	susidirbtinoje	susidirbtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbtinasis	susidirbtinieji	susidirbtinoji	susidirbtinosios	-	-
kilm.	susidirbtinojo	susidirbtinųjų	susidirbtinosios	susidirbtinųjų	-	-
naud.	susidirbtinajam	susidirbtiniesiems	susidirbtinajai	susidirbtinosioms	-	-
gal.	susidirbtinąjį	susidirbtinuosius	susidirbtinąją	susidirbtinąsias	-	-
įnag.	susidirbtinuoju	susidirbtinaisiais	susidirbtinąja	susidirbtinosiomis	-	-
viet.	susidirbtinajame	susidirbtinuosiuose	susidirbtinojoje	susidirbtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susidirbtinas, mot. g. susidirbtina.
• Skiemenys: su-si-dirb-ti-nuo-ju

susidirbtinuoju

1. tas, dėl kurio reikia susidirbti

Etimologija

<= susidirbti, susidirba, susidirbo <= su- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---