susidirbsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susidirbsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susidirbsimas, mot. g. susidirbsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbsimas	susidirbsimi	susidirbsima	susidirbsimos	susidirbsima	-
kilm.	susidirbsimo	susidirbsimų	susidirbsimos	susidirbsimų	-	-
naud.	susidirbsimam	susidirbsimiems	susidirbsimai	susidirbsimoms	-	-
gal.	susidirbsimą	susidirbsimus	susidirbsimą	susidirbsimas	-	-
įnag.	susidirbsimu	susidirbsimais	susidirbsima	susidirbsimomis	-	-
viet.	susidirbsimame	susidirbsimuose	susidirbsimoje	susidirbsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susidirbsimasis	susidirbsimieji	susidirbsimoji	susidirbsimosios	-	-
kilm.	susidirbsimojo	susidirbsimųjų	susidirbsimosios	susidirbsimųjų	-	-
naud.	susidirbsimajam	susidirbsimiesiems	susidirbsimajai	susidirbsimosioms	-	-
gal.	susidirbsimąjį	susidirbsimuosius	susidirbsimąją	susidirbsimąsias	-	-
įnag.	susidirbsimuoju	susidirbsimaisiais	susidirbsimąja	susidirbsimosiomis	-	-
viet.	susidirbsimajame	susidirbsimuosiuose	susidirbsimojoje	susidirbsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susidirbsimas, mot. g. susidirbsima.
• Skiemenys: su-si-dirb-si-ma-sis

susidirbsimasis

1. tas, kurį susidirbs

Etimologija

<= susidirbti, susidirba, susidirbo <= su- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---