surašysima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

surašysima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. surašysimas, mot. g. surašysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašysimas	surašysimi	surašysima	surašysimos	surašysima	-
kilm.	surašysimo	surašysimų	surašysimos	surašysimų	-	-
naud.	surašysimam	surašysimiems	surašysimai	surašysimoms	-	-
gal.	surašysimą	surašysimus	surašysimą	surašysimas	-	-
įnag.	surašysimu	surašysimais	surašysima	surašysimomis	-	-
viet.	surašysimame	surašysimuose	surašysimoje	surašysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašysimasis	surašysimieji	surašysimoji	surašysimosios	-	-
kilm.	surašysimojo	surašysimųjų	surašysimosios	surašysimųjų	-	-
naud.	surašysimajam	surašysimiesiems	surašysimajai	surašysimosioms	-	-
gal.	surašysimąjį	surašysimuosius	surašysimąją	surašysimąsias	-	-
įnag.	surašysimuoju	surašysimaisiais	surašysimąja	surašysimosiomis	-	-
viet.	surašysimajame	surašysimuosiuose	surašysimojoje	surašysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. surašysimas.
• Skiemenys: su-ra-šy-si-ma

surašysima

1. ta, kurią surašys

Etimologija

<= surašyti, surašo, surašė <= su- + rašyti, rašo, rašė

Vertimai

  surašysima: bendrai

---