surašomąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

surašomąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. surašomas, mot. g. surašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašomas	surašomi	surašoma	surašomos	surašoma	-
kilm.	surašomo	surašomų	surašomos	surašomų	-	-
naud.	surašomam	surašomiems	surašomai	surašomoms	-	-
gal.	surašomą	surašomus	surašomą	surašomas	-	-
įnag.	surašomu	surašomais	surašoma	surašomomis	-	-
viet.	surašomame	surašomuose	surašomoje	surašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašomasis	surašomieji	surašomoji	surašomosios	-	-
kilm.	surašomojo	surašomųjų	surašomosios	surašomųjų	-	-
naud.	surašomajam	surašomiesiems	surašomajai	surašomosioms	-	-
gal.	surašomąjį	surašomuosius	surašomąją	surašomąsias	-	-
įnag.	surašomuoju	surašomaisiais	surašomąja	surašomosiomis	-	-
viet.	surašomajame	surašomuosiuose	surašomojoje	surašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. surašomas, mot. g. surašoma.
• Skiemenys: su-ra-šo-mą-ja

surašomąja

1. ta, kurią surašo

Etimologija

<= surašyti, surašo, surašė <= su- + rašyti, rašo, rašė

---