sunervinsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sunervinsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sunervinsimas, mot. g. sunervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervinsimas	sunervinsimi	sunervinsima	sunervinsimos	sunervinsima	-
kilm.	sunervinsimo	sunervinsimų	sunervinsimos	sunervinsimų	-	-
naud.	sunervinsimam	sunervinsimiems	sunervinsimai	sunervinsimoms	-	-
gal.	sunervinsimą	sunervinsimus	sunervinsimą	sunervinsimas	-	-
įnag.	sunervinsimu	sunervinsimais	sunervinsima	sunervinsimomis	-	-
viet.	sunervinsimame	sunervinsimuose	sunervinsimoje	sunervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervinsimasis	sunervinsimieji	sunervinsimoji	sunervinsimosios	-	-
kilm.	sunervinsimojo	sunervinsimųjų	sunervinsimosios	sunervinsimųjų	-	-
naud.	sunervinsimajam	sunervinsimiesiems	sunervinsimajai	sunervinsimosioms	-	-
gal.	sunervinsimąjį	sunervinsimuosius	sunervinsimąją	sunervinsimąsias	-	-
įnag.	sunervinsimuoju	sunervinsimaisiais	sunervinsimąja	sunervinsimosiomis	-	-
viet.	sunervinsimajame	sunervinsimuosiuose	sunervinsimojoje	sunervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sunervinsimas, mot. g. sunervinsima.
• Skiemenys: su-ner-vin-si-ma-sis

sunervinsimasis

1. tas, kurį sunervins

Etimologija

<= sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---