sunervinančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sunervinančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sunervinantis, mot. g. sunervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervinąs, sunervinantis	sunerviną, sunervinantys	sunervinanti	sunervinančios	-	sunerviną
kilm.	sunervinančio	sunervinančių	sunervinančios	sunervinančių	-	-
naud.	sunervinančiam	sunervinantiems, sunervinantiem	sunervinančiai	sunervinančioms, sunervinančiom	-	-
gal.	sunervinantį	sunervinančius	sunervinančią	sunervinančias	-	-
įnag.	sunervinančiu	sunervinančiais	sunervinančia	sunervinančiomis	-	-
viet.	sunervinančiame, sunervinančiam	sunervinančiuose, sunervinančiuos	sunervinančioje, sunervinančioj	sunervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervinantysis	sunervinantieji	sunervinančioji	sunervinančiosios	-	-
kilm.	sunervinančiojo	sunervinančiųjų	sunervinančiosios	sunervinančiųjų	-	-
naud.	sunervinančiajam	sunervinantiesiems	sunervinančiajai	sunervinančiosioms	-	-
gal.	sunervinantįjį	sunervinančiuosius	sunervinančiąją	sunervinančiąsias	-	-
įnag.	sunervinančiuoju	sunervinančiaisiais	sunervinančiąja	sunervinančiosiomis	-	-
viet.	sunervinančiajame	sunervinančiuosiuose	sunervinančiojoje	sunervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sunervinantis, mot. g. sunervinanti.
• Skiemenys: su-ner-vi-nan-čiu

sunervinančiu

1. tas, kuris sunervina

Etimologija

<= sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---