sumokamajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumokamajam (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumokamas, mot. g. sumokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokamas	sumokami	sumokama	sumokamos	sumokama	-
kilm.	sumokamo	sumokamų	sumokamos	sumokamų	-	-
naud.	sumokamam	sumokamiems	sumokamai	sumokamoms	-	-
gal.	sumokamą	sumokamus	sumokamą	sumokamas	-	-
įnag.	sumokamu	sumokamais	sumokama	sumokamomis	-	-
viet.	sumokamame	sumokamuose	sumokamoje	sumokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokamasis	sumokamieji	sumokamoji	sumokamosios	-	-
kilm.	sumokamojo	sumokamųjų	sumokamosios	sumokamųjų	-	-
naud.	sumokamajam	sumokamiesiems	sumokamajai	sumokamosioms	-	-
gal.	sumokamąjį	sumokamuosius	sumokamąją	sumokamąsias	-	-
įnag.	sumokamuoju	sumokamaisiais	sumokamąja	sumokamosiomis	-	-
viet.	sumokamajame	sumokamuosiuose	sumokamojoje	sumokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumokamas, mot. g. sumokama.
• Skiemenys: su-mo-ka-ma-jam

sumokamajam

1. tas, kurį sumoka

Etimologija

<= sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

---