sumingamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumingamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumingamas, mot. g. sumingama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumingamas	sumingami	sumingama	sumingamos	sumingama	-
kilm.	sumingamo	sumingamų	sumingamos	sumingamų	-	-
naud.	sumingamam	sumingamiems	sumingamai	sumingamoms	-	-
gal.	sumingamą	sumingamus	sumingamą	sumingamas	-	-
įnag.	sumingamu	sumingamais	sumingama	sumingamomis	-	-
viet.	sumingamame	sumingamuose	sumingamoje	sumingamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumingamasis	sumingamieji	sumingamoji	sumingamosios	-	-
kilm.	sumingamojo	sumingamųjų	sumingamosios	sumingamųjų	-	-
naud.	sumingamajam	sumingamiesiems	sumingamajai	sumingamosioms	-	-
gal.	sumingamąjį	sumingamuosius	sumingamąją	sumingamąsias	-	-
įnag.	sumingamuoju	sumingamaisiais	sumingamąja	sumingamosiomis	-	-
viet.	sumingamajame	sumingamuosiuose	sumingamojoje	sumingamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumingamas, mot. g. sumingama.
• Skiemenys: su-min-ga-mu

sumingamu

1. tas, kurį suminga

Etimologija

<= sumigti, suminga, sumigo <= su- + migti, minga, migo

---