sumąstytus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumąstytus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumąstytas, mot. g. sumąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstytas	sumąstyti	sumąstyta	sumąstytos	sumąstyta	-
kilm.	sumąstyto	sumąstytų	sumąstytos	sumąstytų	-	-
naud.	sumąstytam	sumąstytiems	sumąstytai	sumąstytoms	-	-
gal.	sumąstytą	sumąstytus	sumąstytą	sumąstytas	-	-
įnag.	sumąstytu	sumąstytais	sumąstyta	sumąstytomis	-	-
viet.	sumąstytame	sumąstytuose	sumąstytoje	sumąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstytasis	sumąstytieji	sumąstytoji	sumąstytosios	-	-
kilm.	sumąstytojo	sumąstytųjų	sumąstytosios	sumąstytųjų	-	-
naud.	sumąstytajam	sumąstytiesiems	sumąstytajai	sumąstytosioms	-	-
gal.	sumąstytąjį	sumąstytuosius	sumąstytąją	sumąstytąsias	-	-
įnag.	sumąstytuoju	sumąstytaisiais	sumąstytąja	sumąstytosiomis	-	-
viet.	sumąstytajame	sumąstytuosiuose	sumąstytojoje	sumąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumąstytas, mot. g. sumąstyta.
• Skiemenys: su-mąs-ty-tus

sumąstytus

1. tas, kurį sumąstė

Etimologija

<= sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---