sumąstydavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumąstydavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumąstydavęs, mot. g. sumąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstydavęs	sumąstydavę	sumąstydavusi, sumąstydavus	sumąstydavusios	-	sumąstydavę
kilm.	sumąstydavusio	sumąstydavusių	sumąstydavusios	sumąstydavusių	-	-
naud.	sumąstydavusiam	sumąstydavusiems	sumąstydavusiai	sumąstydavusioms	-	-
gal.	sumąstydavusį	sumąstydavusius	sumąstydavusią	sumąstydavusias	-	-
įnag.	sumąstydavusiu	sumąstydavusiais	sumąstydavusia	sumąstydavusiomis	-	-
viet.	sumąstydavusiame	sumąstydavusiuose	sumąstydavusioje	sumąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstydavusysis	sumąstydavusieji	sumąstydavusioji	sumąstydavusiosios	-	-
kilm.	sumąstydavusiojo	sumąstydavusiųjų	sumąstydavusiosios	sumąstydavusiųjų	-	-
naud.	sumąstydavusiajam	sumąstydavusiesiems	sumąstydavusiajai	sumąstydavusiosioms	-	-
gal.	sumąstydavusįjį	sumąstydavusiuosius	sumąstydavusiąją	sumąstydavusiąsias	-	-
įnag.	sumąstydavusiuoju	sumąstydavusiaisiais	sumąstydavusiąja	sumąstydavusiosiomis	-	-
viet.	sumąstydavusiajame	sumąstydavusiuosiuose	sumąstydavusiojoje	sumąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumąstydavęs, mot. g. sumąstydavusi.
• Skiemenys: su-mąs-ty-da-vu-sy-sis

sumąstydavusysis

1. tas, kuris sumąstydavo

Etimologija

<= sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  sumąstydavusysis: bendrai

---