sumąstančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumąstančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumąstantis, mot. g. sumąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstąs, sumąstantis	sumąstą, sumąstantys	sumąstanti	sumąstančios	-	sumąstą
kilm.	sumąstančio	sumąstančių	sumąstančios	sumąstančių	-	-
naud.	sumąstančiam	sumąstantiems, sumąstantiem	sumąstančiai	sumąstančioms, sumąstančiom	-	-
gal.	sumąstantį	sumąstančius	sumąstančią	sumąstančias	-	-
įnag.	sumąstančiu	sumąstančiais	sumąstančia	sumąstančiomis	-	-
viet.	sumąstančiame, sumąstančiam	sumąstančiuose, sumąstančiuos	sumąstančioje, sumąstančioj	sumąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstantysis	sumąstantieji	sumąstančioji	sumąstančiosios	-	-
kilm.	sumąstančiojo	sumąstančiųjų	sumąstančiosios	sumąstančiųjų	-	-
naud.	sumąstančiajam	sumąstantiesiems	sumąstančiajai	sumąstančiosioms	-	-
gal.	sumąstantįjį	sumąstančiuosius	sumąstančiąją	sumąstančiąsias	-	-
įnag.	sumąstančiuoju	sumąstančiaisiais	sumąstančiąja	sumąstančiosiomis	-	-
viet.	sumąstančiajame	sumąstančiuosiuose	sumąstančiojoje	sumąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumąstantis, mot. g. sumąstanti.
• Skiemenys: su-mąs-tan-čiuo-ju

sumąstančiuoju

1. tas, kuris sumąsto

Etimologija

<= sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---