sugalvotinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sugalvotinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugalvotinas, mot. g. sugalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugalvotinas	sugalvotini	sugalvotina	sugalvotinos	sugalvotina	-
kilm.	sugalvotino	sugalvotinų	sugalvotinos	sugalvotinų	-	-
naud.	sugalvotinam	sugalvotiniems	sugalvotinai	sugalvotinoms	-	-
gal.	sugalvotiną	sugalvotinus	sugalvotiną	sugalvotinas	-	-
įnag.	sugalvotinu	sugalvotinais	sugalvotina	sugalvotinomis	-	-
viet.	sugalvotiname	sugalvotinuose	sugalvotinoje	sugalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugalvotinasis	sugalvotinieji	sugalvotinoji	sugalvotinosios	-	-
kilm.	sugalvotinojo	sugalvotinųjų	sugalvotinosios	sugalvotinųjų	-	-
naud.	sugalvotinajam	sugalvotiniesiems	sugalvotinajai	sugalvotinosioms	-	-
gal.	sugalvotinąjį	sugalvotinuosius	sugalvotinąją	sugalvotinąsias	-	-
įnag.	sugalvotinuoju	sugalvotinaisiais	sugalvotinąja	sugalvotinosiomis	-	-
viet.	sugalvotinajame	sugalvotinuosiuose	sugalvotinojoje	sugalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugalvotinas, mot. g. sugalvotina.
• Skiemenys: su-gal-vo-ti-ną-ją

sugalvotinąją

1. ta, dėl kurios reikia sugalvoti

Etimologija

<= sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---