sudirbėjau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

sudirbėjau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sudirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sudirbėjas	sudirbėjai
kilm.	sudirbėjo	sudirbėjų
naud.	sudirbėjui	sudirbėjams
gal.	sudirbėją	sudirbėjus
įnag.	sudirbėju	sudirbėjais
viet.	sudirbėjuje	sudirbėjuose
šauksm.	sudirbėjau	sudirbėjai

• Skiemenys: su-dir-bė-jau
• žr. pagr. f. sudirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. sudirbėja.

sudirbėjau

1. tas, kuris sudirba

Etimologija

<= sudirbti, sudirba, sudirbo <= su- + dirbti, dirba, dirbo

---