skolinsimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

skolinsimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. skolinsimas, mot. g. skolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolinsimas	skolinsimi	skolinsima	skolinsimos	skolinsima	-
kilm.	skolinsimo	skolinsimų	skolinsimos	skolinsimų	-	-
naud.	skolinsimam	skolinsimiems	skolinsimai	skolinsimoms	-	-
gal.	skolinsimą	skolinsimus	skolinsimą	skolinsimas	-	-
įnag.	skolinsimu	skolinsimais	skolinsima	skolinsimomis	-	-
viet.	skolinsimame	skolinsimuose	skolinsimoje	skolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolinsimasis	skolinsimieji	skolinsimoji	skolinsimosios	-	-
kilm.	skolinsimojo	skolinsimųjų	skolinsimosios	skolinsimųjų	-	-
naud.	skolinsimajam	skolinsimiesiems	skolinsimajai	skolinsimosioms	-	-
gal.	skolinsimąjį	skolinsimuosius	skolinsimąją	skolinsimąsias	-	-
įnag.	skolinsimuoju	skolinsimaisiais	skolinsimąja	skolinsimosiomis	-	-
viet.	skolinsimajame	skolinsimuosiuose	skolinsimojoje	skolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. skolinsimas, mot. g. skolinsima.
• Skiemenys: sko-lin-si-mus

skolinsimus

1. tas, kurį skolins

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

---