sikga

Jotvingių kalba


Kraujagyslės žmogaus kūne

Tarimas

TFA: ['sìk.ga]

Daiktavardis

sikga (mot. g.)

vidinis kraujas ^(lt) (sen.)

Daiktavardžio „sikga“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita*
V.		sikga	sikgas
K.		sikgas	sikgun̄
N.		sikgai	sikgams
G.		sikgan̄	sikgan̄s
Įn.		sikga	sikgams
Vt.	Vi.	sikgoj	sikgosu
	Kr.	sikgan	sikgasna
	Gr.	sikgopi	sikgospi
	Ar.	sikgap	sikgump
Š.		sikga!	sikgas!

* Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais.

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

sikga ^(xsv) – daiktavardžiai ^(lt)

sikgspūda ^(xsv) (mot. g.)

(Sinonimai)

?• p• a• r

sikga ^(xsv) – kraujas ^(lt)

krau ^(xsv) (mot. g.)

Etimologija

Indoeuropiečių prokalbėje buvo dvi kraują apibūdinančios šaknys – viena apibūdino kūno viduje esantį kraują, o kita – išorėje esantį, ypač žaizdų kraują. Šis žodis yra kilęs nuo šaknies apibūdinančios vidinį kraują, o naujadaras krau apibūdina išorinį kraują. Iš indoeuropiečių prokalbės *h₁ésh₂r̥ („(tekantis, vidinis) kraujas“). Giminiškas latvių k. asinis, lotynų k. sanguis.

Kategorijos