krau

Jotvingių kalba


Kraujuojantis pirštas

Tarimas

TFA: [kraũ]

Daiktavardis

krau (mot. g.)

išorinis kraujas ^(lt) (nau.)
- vartojamas apibūdinant žaizdų kraują, išorėje esantį kraują

Daiktavardžio „krau“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita*
V.		krau	kraujes
K.		kraujes	kraujun̄
N.		kraujei	kraujems
G.		kraujan̄	kraujan̄s
Įn.		krauja	kraujems
Vt.	Vi.	kraujoj	kraujosu
	Kr.	kraujen	kraujesna
	Gr.	kraujopi	kraujospi
	Ar.	kraujep	kraujump
Š.		krauja!	kraujes!

* Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais.

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Sinonimai)

?• p• a• r

krau ^(xsv) – kraujas ^(lt)

sikga ^(xsv) (mot. g.)

Etimologija

Naujadaras. Indoeuropiečių prokalbėje buvo dvi kraują apibūdinančios šaknys – viena apibūdino kūno viduje esantį kraują, o kita – išorėje esantį, ypač žaizdų kraują. Šis žodis yra kilęs nuo šaknies apibūdinančios išorinį kraują, o senasis žodis sikga apibūdina vidinį kraują. Iš indoeuropiečių prokalbės *krewh₂- („žaizdos kraujas“). Giminiškas lietuvių k. kraujas, prūsų k. crauyo, slavų prokalbės *kry, sanskrito क्रविस् (kravis), graikų k. κρέας (kréas).

Kategorijos