rømme

 Norvegų kalba

Grietinė

Tarimas

• TFA: [rø'm:ə]

Daiktavardis

rømme (vyr. g.)

1. grietinė ^(lt)

Daiktavardžio „rømme“ formos
Gramatinė giminė Kjønn	Neskaičiuojamas daiktavardis Utellelig substantiv
	Nežymimoji forma Ubestemt	Žymimoji forma Bestemt
Vyriškoji g. Hankjønn	rømme	rømmen

Etimologija

Iš senovės skandinavų k. rjúmi.

Kategorijos

• Kulinariniai ingredientai
• Pagardai
• Pieno produktai

---

Veiksmažodis

rømme

1. • pabėgti ^(lt)
   • bėgti ^(lt)
   • evakuotis ^(lt)
   • palikti ^(lt)
   • išvykti ^(lt)

Taisyklingo veiksmažodžio „rømme“ formos
Bendratis	Esamasis laikas	Preteritas	Perfektas	Liepiamoji nuosaka	Esamojo laiko dalyvis	Neveikiamoji forma
å rømme	rømmer	rømte	har rømt	røm	rømmende	rømmes

Etimologija

Iš senovės skandinavų k. rýma.

---