privaišinsimu

Taip pat žr.: privaišinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

privaišinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. privaišinsimas, mot. g. privaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišinsimas	privaišinsimi	privaišinsima	privaišinsimos	privaišinsima	-
kilm.	privaišinsimo	privaišinsimų	privaišinsimos	privaišinsimų	-	-
naud.	privaišinsimam	privaišinsimiems	privaišinsimai	privaišinsimoms	-	-
gal.	privaišinsimą	privaišinsimus	privaišinsimą	privaišinsimas	-	-
įnag.	privaišinsimu	privaišinsimais	privaišinsima	privaišinsimomis	-	-
viet.	privaišinsimame	privaišinsimuose	privaišinsimoje	privaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišinsimasis	privaišinsimieji	privaišinsimoji	privaišinsimosios	-	-
kilm.	privaišinsimojo	privaišinsimųjų	privaišinsimosios	privaišinsimųjų	-	-
naud.	privaišinsimajam	privaišinsimiesiems	privaišinsimajai	privaišinsimosioms	-	-
gal.	privaišinsimąjį	privaišinsimuosius	privaišinsimąją	privaišinsimąsias	-	-
įnag.	privaišinsimuoju	privaišinsimaisiais	privaišinsimąja	privaišinsimosiomis	-	-
viet.	privaišinsimajame	privaišinsimuosiuose	privaišinsimojoje	privaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. privaišinsimas, mot. g. privaišinsima.
• Skiemenys: pri-vai-šin-si-mu

privaišinsimu

1. tas, kurį privaišins

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---