privaišinsima

Taip pat žr.: privaišinsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

privaišinsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. privaišinsimas, mot. g. privaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišinsimas	privaišinsimi	privaišinsima	privaišinsimos	privaišinsima	-
kilm.	privaišinsimo	privaišinsimų	privaišinsimos	privaišinsimų	-	-
naud.	privaišinsimam	privaišinsimiems	privaišinsimai	privaišinsimoms	-	-
gal.	privaišinsimą	privaišinsimus	privaišinsimą	privaišinsimas	-	-
įnag.	privaišinsimu	privaišinsimais	privaišinsima	privaišinsimomis	-	-
viet.	privaišinsimame	privaišinsimuose	privaišinsimoje	privaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišinsimasis	privaišinsimieji	privaišinsimoji	privaišinsimosios	-	-
kilm.	privaišinsimojo	privaišinsimųjų	privaišinsimosios	privaišinsimųjų	-	-
naud.	privaišinsimajam	privaišinsimiesiems	privaišinsimajai	privaišinsimosioms	-	-
gal.	privaišinsimąjį	privaišinsimuosius	privaišinsimąją	privaišinsimąsias	-	-
įnag.	privaišinsimuoju	privaišinsimaisiais	privaišinsimąja	privaišinsimosiomis	-	-
viet.	privaišinsimajame	privaišinsimuosiuose	privaišinsimojoje	privaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. privaišinsimas.
• Skiemenys: pri-vai-šin-si-ma

privaišinsima

1. ta, kurią privaišins

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---