Pereiti prie turinio

priskolintiniems

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

priskolintiniems

  1. tas, dėl kurio reikia priskolinti

Etimologija

[taisyti]

<= priskolinti, priskolina, priskolino <= pri- + skolinti, skolina, skolino