prisiskolintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisiskolintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisiskolintinas, mot. g. prisiskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiskolintinas	prisiskolintini	prisiskolintina	prisiskolintinos	prisiskolintina	-
kilm.	prisiskolintino	prisiskolintinų	prisiskolintinos	prisiskolintinų	-	-
naud.	prisiskolintinam	prisiskolintiniems	prisiskolintinai	prisiskolintinoms	-	-
gal.	prisiskolintiną	prisiskolintinus	prisiskolintiną	prisiskolintinas	-	-
įnag.	prisiskolintinu	prisiskolintinais	prisiskolintina	prisiskolintinomis	-	-
viet.	prisiskolintiname	prisiskolintinuose	prisiskolintinoje	prisiskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiskolintinasis	prisiskolintinieji	prisiskolintinoji	prisiskolintinosios	-	-
kilm.	prisiskolintinojo	prisiskolintinųjų	prisiskolintinosios	prisiskolintinųjų	-	-
naud.	prisiskolintinajam	prisiskolintiniesiems	prisiskolintinajai	prisiskolintinosioms	-	-
gal.	prisiskolintinąjį	prisiskolintinuosius	prisiskolintinąją	prisiskolintinąsias	-	-
įnag.	prisiskolintinuoju	prisiskolintinaisiais	prisiskolintinąja	prisiskolintinosiomis	-	-
viet.	prisiskolintinajame	prisiskolintinuosiuose	prisiskolintinojoje	prisiskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisiskolintinas, mot. g. prisiskolintina.
• Skiemenys: pri-si-sko-lin-ti-nuo-ju

prisiskolintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia prisiskolinti

Etimologija

<= prisiskolinti, prisiskolina, prisiskolino <= pri- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---