prirašomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prirašomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prirašomas, mot. g. prirašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prirašomas	prirašomi	prirašoma	prirašomos	prirašoma	-
kilm.	prirašomo	prirašomų	prirašomos	prirašomų	-	-
naud.	prirašomam	prirašomiems	prirašomai	prirašomoms	-	-
gal.	prirašomą	prirašomus	prirašomą	prirašomas	-	-
įnag.	prirašomu	prirašomais	prirašoma	prirašomomis	-	-
viet.	prirašomame	prirašomuose	prirašomoje	prirašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prirašomasis	prirašomieji	prirašomoji	prirašomosios	-	-
kilm.	prirašomojo	prirašomųjų	prirašomosios	prirašomųjų	-	-
naud.	prirašomajam	prirašomiesiems	prirašomajai	prirašomosioms	-	-
gal.	prirašomąjį	prirašomuosius	prirašomąją	prirašomąsias	-	-
įnag.	prirašomuoju	prirašomaisiais	prirašomąja	prirašomosiomis	-	-
viet.	prirašomajame	prirašomuosiuose	prirašomojoje	prirašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prirašomas, mot. g. prirašoma.
• Skiemenys: pri-ra-šo-mu

prirašomu

1. tas, kurį prirašo

Etimologija

<= prirašyti, prirašo, prirašė <= pri- + rašyti, rašo, rašė

---