prinakvotu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prinakvotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prinakvotas, mot. g. prinakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prinakvotas	prinakvoti	prinakvota	prinakvotos	prinakvota	-
kilm.	prinakvoto	prinakvotų	prinakvotos	prinakvotų	-	-
naud.	prinakvotam	prinakvotiems	prinakvotai	prinakvotoms	-	-
gal.	prinakvotą	prinakvotus	prinakvotą	prinakvotas	-	-
įnag.	prinakvotu	prinakvotais	prinakvota	prinakvotomis	-	-
viet.	prinakvotame	prinakvotuose	prinakvotoje	prinakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prinakvotasis	prinakvotieji	prinakvotoji	prinakvotosios	-	-
kilm.	prinakvotojo	prinakvotųjų	prinakvotosios	prinakvotųjų	-	-
naud.	prinakvotajam	prinakvotiesiems	prinakvotajai	prinakvotosioms	-	-
gal.	prinakvotąjį	prinakvotuosius	prinakvotąją	prinakvotąsias	-	-
įnag.	prinakvotuoju	prinakvotaisiais	prinakvotąja	prinakvotosiomis	-	-
viet.	prinakvotajame	prinakvotuosiuose	prinakvotojoje	prinakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prinakvotas, mot. g. prinakvota.
• Skiemenys: pri-nak-vo-tu

prinakvotu

1. tas, kurį prinakvojo

Etimologija

<= prinakvoti, prinakvoja, prinakvojo <= pri- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---