prinakvojančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prinakvojančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prinakvojantis, mot. g. prinakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prinakvojąs, prinakvojantis	prinakvoją, prinakvojantys	prinakvojanti	prinakvojančios	-	prinakvoją
kilm.	prinakvojančio	prinakvojančių	prinakvojančios	prinakvojančių	-	-
naud.	prinakvojančiam	prinakvojantiems, prinakvojantiem	prinakvojančiai	prinakvojančioms, prinakvojančiom	-	-
gal.	prinakvojantį	prinakvojančius	prinakvojančią	prinakvojančias	-	-
įnag.	prinakvojančiu	prinakvojančiais	prinakvojančia	prinakvojančiomis	-	-
viet.	prinakvojančiame, prinakvojančiam	prinakvojančiuose, prinakvojančiuos	prinakvojančioje, prinakvojančioj	prinakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prinakvojantysis	prinakvojantieji	prinakvojančioji	prinakvojančiosios	-	-
kilm.	prinakvojančiojo	prinakvojančiųjų	prinakvojančiosios	prinakvojančiųjų	-	-
naud.	prinakvojančiajam	prinakvojantiesiems	prinakvojančiajai	prinakvojančiosioms	-	-
gal.	prinakvojantįjį	prinakvojančiuosius	prinakvojančiąją	prinakvojančiąsias	-	-
įnag.	prinakvojančiuoju	prinakvojančiaisiais	prinakvojančiąja	prinakvojančiosiomis	-	-
viet.	prinakvojančiajame	prinakvojančiuosiuose	prinakvojančiojoje	prinakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prinakvojantis, mot. g. prinakvojanti.
• Skiemenys: pri-nak-vo-jan-čių-jų

prinakvojančiųjų

1. tas, kuris prinakvoja

Etimologija

<= prinakvoti, prinakvoja, prinakvojo <= pri- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---