prikiltu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prikiltu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prikiltas, mot. g. prikilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prikiltas	prikilti	prikilta	prikiltos	prikilta	-
kilm.	prikilto	prikiltų	prikiltos	prikiltų	-	-
naud.	prikiltam	prikiltiems	prikiltai	prikiltoms	-	-
gal.	prikiltą	prikiltus	prikiltą	prikiltas	-	-
įnag.	prikiltu	prikiltais	prikilta	prikiltomis	-	-
viet.	prikiltame	prikiltuose	prikiltoje	prikiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prikiltasis	prikiltieji	prikiltoji	prikiltosios	-	-
kilm.	prikiltojo	prikiltųjų	prikiltosios	prikiltųjų	-	-
naud.	prikiltajam	prikiltiesiems	prikiltajai	prikiltosioms	-	-
gal.	prikiltąjį	prikiltuosius	prikiltąją	prikiltąsias	-	-
įnag.	prikiltuoju	prikiltaisiais	prikiltąja	prikiltosiomis	-	-
viet.	prikiltajame	prikiltuosiuose	prikiltojoje	prikiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prikiltas, mot. g. prikilta.
• Skiemenys: pri-kil-tu

prikiltu

1. tas, kurį prikilo

Etimologija

<= prikilti, prikyla, prikilo <= pri- + kilti, kyla, kilo

---