prikilę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prikilę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prikilęs, mot. g. prikilusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prikilęs	prikilę	prikilusi, prikilus	prikilusios	-	prikilę
kilm.	prikilusio	prikilusių	prikilusios	prikilusių	-	-
naud.	prikilusiam	prikilusiems	prikilusiai	prikilusioms	-	-
gal.	prikilusį	prikilusius	prikilusią	prikilusias	-	-
įnag.	prikilusiu	prikilusiais	prikilusia	prikilusiomis	-	-
viet.	prikilusiame	prikilusiuose	prikilusioje	prikilusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prikilusysis	prikilusieji	prikilusioji	prikilusiosios	-	-
kilm.	prikilusiojo	prikilusiųjų	prikilusiosios	prikilusiųjų	-	-
naud.	prikilusiajam	prikilusiesiems	prikilusiajai	prikilusiosioms	-	-
gal.	prikilusįjį	prikilusiuosius	prikilusiąją	prikilusiąsias	-	-
įnag.	prikilusiuoju	prikilusiaisiais	prikilusiąja	prikilusiosiomis	-	-
viet.	prikilusiajame	prikilusiuosiuose	prikilusiojoje	prikilusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prikilęs, mot. g. prikilusi.
• Skiemenys: pri-ki-lę

prikilę

1. tas, kuris prikilo

Etimologija

<= prikilti, prikyla, prikilo <= pri- + kilti, kyla, kilo

---