prigirdinčiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prigirdinčiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigirdintis, mot. g. prigirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdintis, prigirdįs	prigirdintys, prigirdį	prigirdinti	prigirdinčios	-	prigirdį
kilm.	prigirdinčio	prigirdinčių	prigirdinčios	prigirdinčių	-	-
naud.	prigirdinčiam	prigirdintiems, prigirdintiem	prigirdinčiai	prigirdinčioms	-	-
gal.	prigirdintį	prigirdinčius	prigirdinčią	prigirdinčias	-	-
įnag.	prigirdinčiu	prigirdinčiais	prigirdinčia	prigirdinčiomis	-	-
viet.	prigirdinčiame, prigirdinčiam	prigirdinčiuose, prigirdinčiuos	prigirdinčioje, prigirdinčioj	prigirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdintysis	prigirdintieji	prigirdinčioji	prigirdinčiosios	-	-
kilm.	prigirdinčiojo	prigirdinčiųjų	prigirdinčiosios	prigirdinčiųjų	-	-
naud.	prigirdinčiajam	prigirdintiesiems	prigirdinčiajai	prigirdinčiosioms	-	-
gal.	prigirdintįjį	prigirdinčiuosius	prigirdinčiąją	prigirdinčiąsias	-	-
įnag.	prigirdinčiuoju	prigirdinčiaisiais	prigirdinčiąja	prigirdinčiosiomis	-	-
viet.	prigirdinčajame	prigirdinčiuosiuose	prigirdinčiojoje	prigirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigirdintis, mot. g. prigirdinti.
• Skiemenys: pri-gir-din-čia-jam

prigirdinčiajam

1. tas, kuris prigirdi

Etimologija

<= prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo <= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

---