prigirdėsimu

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigirdėsimas, mot. g. prigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

prigirdėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigirdėsimas, mot. g. prigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdėsimas	prigirdėsimi	prigirdėsima	prigirdėsimos	prigirdėsima	-
kilm.	prigirdėsimo	prigirdėsimų	prigirdėsimos	prigirdėsimų	-	-
naud.	prigirdėsimam	prigirdėsimiems	prigirdėsimai	prigirdėsimoms	-	-
gal.	prigirdėsimą	prigirdėsimus	prigirdėsimą	prigirdėsimas	-	-
įnag.	prigirdėsimu	prigirdėsimais	prigirdėsima	prigirdėsimomis	-	-
viet.	prigirdėsimame	prigirdėsimuose	prigirdėsimoje	prigirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdėsimasis	prigirdėsimieji	prigirdėsimoji	prigirdėsimosios	-	-
kilm.	prigirdėsimojo	prigirdėsimųjų	prigirdėsimosios	prigirdėsimųjų	-	-
naud.	prigirdėsimajam	prigirdėsimiesiems	prigirdėsimajai	prigirdėsimosioms	-	-
gal.	prigirdėsimąjį	prigirdėsimuosius	prigirdėsimąją	prigirdėsimąsias	-	-
įnag.	prigirdėsimuoju	prigirdėsimaisiais	prigirdėsimąja	prigirdėsimosiomis	-	-
viet.	prigirdėsimajame	prigirdėsimuosiuose	prigirdėsimojoje	prigirdėsimosiose	-	-