prigirdėdavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prigirdėdavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigirdėdavęs, mot. g. prigirdėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdėdavęs	prigirdėdavę	prigirdėdavusi, prigirdėdavus	prigirdėdavusios	-	prigirdėdavę
kilm.	prigirdėdavusio	prigirdėdavusių	prigirdėdavusios	prigirdėdavusių	-	-
naud.	prigirdėdavusiam	prigirdėdavusiems	prigirdėdavusiai	prigirdėdavusioms	-	-
gal.	prigirdėdavusį	prigirdėdavusius	prigirdėdavusią	prigirdėdavusias	-	-
įnag.	prigirdėdavusiu	prigirdėdavusiais	prigirdėdavusia	prigirdėdavusiomis	-	-
viet.	prigirdėdavusiame	prigirdėdavusiuose	prigirdėdavusioje	prigirdėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdėdavusysis	prigirdėdavusieji	prigirdėdavusioji	prigirdėdavusiosios	-	-
kilm.	prigirdėdavusiojo	prigirdėdavusiųjų	prigirdėdavusiosios	prigirdėdavusiųjų	-	-
naud.	prigirdėdavusiajam	prigirdėdavusiesiems	prigirdėdavusiajai	prigirdėdavusiosioms	-	-
gal.	prigirdėdavusįjį	prigirdėdavusiuosius	prigirdėdavusiąją	prigirdėdavusiąsias	-	-
įnag.	prigirdėdavusiuoju	prigirdėdavusiaisiais	prigirdėdavusiąja	prigirdėdavusiosiomis	-	-
viet.	prigirdėdavusiajame	prigirdėdavusiuosiuose	prigirdėdavusiojoje	prigirdėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigirdėdavęs, mot. g. prigirdėdavusi.
• Skiemenys: pri-gir-dė-da-vu-sy-sis

prigirdėdavusysis

1. tas, kuris prigirdėdavo

Etimologija

<= prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo <= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

---