prigaminsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prigaminsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigaminsimas, mot. g. prigaminsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigaminsimas	prigaminsimi	prigaminsima	prigaminsimos	prigaminsima	-
kilm.	prigaminsimo	prigaminsimų	prigaminsimos	prigaminsimų	-	-
naud.	prigaminsimam	prigaminsimiems	prigaminsimai	prigaminsimoms	-	-
gal.	prigaminsimą	prigaminsimus	prigaminsimą	prigaminsimas	-	-
įnag.	prigaminsimu	prigaminsimais	prigaminsima	prigaminsimomis	-	-
viet.	prigaminsimame	prigaminsimuose	prigaminsimoje	prigaminsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigaminsimasis	prigaminsimieji	prigaminsimoji	prigaminsimosios	-	-
kilm.	prigaminsimojo	prigaminsimųjų	prigaminsimosios	prigaminsimųjų	-	-
naud.	prigaminsimajam	prigaminsimiesiems	prigaminsimajai	prigaminsimosioms	-	-
gal.	prigaminsimąjį	prigaminsimuosius	prigaminsimąją	prigaminsimąsias	-	-
įnag.	prigaminsimuoju	prigaminsimaisiais	prigaminsimąja	prigaminsimosiomis	-	-
viet.	prigaminsimajame	prigaminsimuosiuose	prigaminsimojoje	prigaminsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigaminsimas, mot. g. prigaminsima.
• Skiemenys: pri-ga-min-si-mu

prigaminsimu

1. tas, kurį prigamins

Etimologija

<= prigaminti, prigamina, prigamino <= pri- + gaminti, gamina, gamino

---