priekaištautą

Taip pat žr.: priekaištauta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priekaištautą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priekaištautas, mot. g. priekaištauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištautas	priekaištauti	priekaištauta	priekaištautos	priekaištauta	-
kilm.	priekaištauto	priekaištautų	priekaištautos	priekaištautų	-	-
naud.	priekaištautam	priekaištautiems	priekaištautai	priekaištautoms	-	-
gal.	priekaištautą	priekaištautus	priekaištautą	priekaištautas	-	-
įnag.	priekaištautu	priekaištautais	priekaištauta	priekaištautomis	-	-
viet.	priekaištautame	priekaištautuose	priekaištautoje	priekaištautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištautasis	priekaištautieji	priekaištautoji	priekaištautosios	-	-
kilm.	priekaištautojo	priekaištautųjų	priekaištautosios	priekaištautųjų	-	-
naud.	priekaištautajam	priekaištautiesiems	priekaištautajai	priekaištautosioms	-	-
gal.	priekaištautąjį	priekaištautuosius	priekaištautąją	priekaištautąsias	-	-
įnag.	priekaištautuoju	priekaištautaisiais	priekaištautąja	priekaištautosiomis	-	-
viet.	priekaištautajame	priekaištautuosiuose	priekaištautojoje	priekaištautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priekaištautas, mot. g. priekaištauta.

priekaištautą

1. ta, kurią priekaištavo

Etimologija

<= priekaištauti, priekaištauja, priekaištavo

---