priekaištautų

Taip pat žr.: priekaištautu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

priekaištautų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: priekaištauti, priekaištauja, priekaištavo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	priekaištauju	priekaištavau	priekaištaudavau	priekaištausiu
tu	priekaištauji	priekaištavai	priekaištaudavai	priekaištausi
jis, ji	priekaištauja	priekaištavo	priekaištaudavo	priekaištaus
mes	priekaištaujame, priekaištaujam	priekaištavome, priekaištavom	priekaištaudavome, priekaištaudavom	priekaištausime, priekaištausim
jūs	priekaištaujate, priekaištaujat	priekaištavote, priekaištavot	priekaištaudavote, priekaištaudavot	priekaištausite, priekaištausit
jie, jos	priekaištauja	priekaištavo	priekaištaudavo	priekaištaus
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	priekaištaučiau		priekaištautumėme, priekaištautumėm, priekaištautume
2 asm.	priekaištautumei, priekaištautum		priekaištautumėte, priekaištautumėt
3 asm.	priekaištautų		priekaištautų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		priekaištaukime, priekaištaukim
2 asm.	priekaištauki, priekaištauk		priekaištaukite, priekaištaukit
3 asm.	tepriekaištauja, tepriekaištaujie		tepriekaištauja, tepriekaištaujie

• žr. pagr. f. priekaištauti, priekaištauja, priekaištavo

---

Dalyvis

priekaištautų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priekaištautas, mot. g. priekaištauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištautas	priekaištauti	priekaištauta	priekaištautos	priekaištauta	-
kilm.	priekaištauto	priekaištautų	priekaištautos	priekaištautų	-	-
naud.	priekaištautam	priekaištautiems	priekaištautai	priekaištautoms	-	-
gal.	priekaištautą	priekaištautus	priekaištautą	priekaištautas	-	-
įnag.	priekaištautu	priekaištautais	priekaištauta	priekaištautomis	-	-
viet.	priekaištautame	priekaištautuose	priekaištautoje	priekaištautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištautasis	priekaištautieji	priekaištautoji	priekaištautosios	-	-
kilm.	priekaištautojo	priekaištautųjų	priekaištautosios	priekaištautųjų	-	-
naud.	priekaištautajam	priekaištautiesiems	priekaištautajai	priekaištautosioms	-	-
gal.	priekaištautąjį	priekaištautuosius	priekaištautąją	priekaištautąsias	-	-
įnag.	priekaištautuoju	priekaištautaisiais	priekaištautąja	priekaištautosiomis	-	-
viet.	priekaištautajame	priekaištautuosiuose	priekaištautojoje	priekaištautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priekaištautas, mot. g. priekaištauta.

priekaištautų

1. tas, kurį priekaištavo

Etimologija

<= priekaištauti, priekaištauja, priekaištavo

---