prieštarautu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieštarautu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieštarautas, mot. g. prieštarauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautas	prieštarauti	prieštarauta	prieštarautos	prieštarauta	-
kilm.	prieštarauto	prieštarautų	prieštarautos	prieštarautų	-	-
naud.	prieštarautam	prieštarautiems	prieštarautai	prieštarautoms	-	-
gal.	prieštarautą	prieštarautus	prieštarautą	prieštarautas	-	-
įnag.	prieštarautu	prieštarautais	prieštarauta	prieštarautomis	-	-
viet.	prieštarautame	prieštarautuose	prieštarautoje	prieštarautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautasis	prieštarautieji	prieštarautoji	prieštarautosios	-	-
kilm.	prieštarautojo	prieštarautųjų	prieštarautosios	prieštarautųjų	-	-
naud.	prieštarautajam	prieštarautiesiems	prieštarautajai	prieštarautosioms	-	-
gal.	prieštarautąjį	prieštarautuosius	prieštarautąją	prieštarautąsias	-	-
įnag.	prieštarautuoju	prieštarautaisiais	prieštarautąja	prieštarautosiomis	-	-
viet.	prieštarautajame	prieštarautuosiuose	prieštarautojoje	prieštarautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieštarautas, mot. g. prieštarauta.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-tu

prieštarautu

1. tas, kurį prieštaravo

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---