praskolintinai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

praskolintinai (reik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praskolintinas, mot. g. praskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolintinas	praskolintini	praskolintina	praskolintinos	praskolintina	-
kilm.	praskolintino	praskolintinų	praskolintinos	praskolintinų	-	-
naud.	praskolintinam	praskolintiniems	praskolintinai	praskolintinoms	-	-
gal.	praskolintiną	praskolintinus	praskolintiną	praskolintinas	-	-
įnag.	praskolintinu	praskolintinais	praskolintina	praskolintinomis	-	-
viet.	praskolintiname	praskolintinuose	praskolintinoje	praskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolintinasis	praskolintinieji	praskolintinoji	praskolintinosios	-	-
kilm.	praskolintinojo	praskolintinųjų	praskolintinosios	praskolintinųjų	-	-
naud.	praskolintinajam	praskolintiniesiems	praskolintinajai	praskolintinosioms	-	-
gal.	praskolintinąjį	praskolintinuosius	praskolintinąją	praskolintinąsias	-	-
įnag.	praskolintinuoju	praskolintinaisiais	praskolintinąja	praskolintinosiomis	-	-
viet.	praskolintinajame	praskolintinuosiuose	praskolintinojoje	praskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praskolintinas, mot. g. praskolintina.
• Skiemenys: pra-sko-lin-ti-nai

praskolintinai

1. ta, dėl kurios reikia praskolinti

Etimologija

<= praskolinti, praskolina, praskolino <= pra- + skolinti, skolina, skolino

---

Būdinys

praskolintinai (būdinys)

Būdinys
praskolinte	praskolintinai

• Skiemenys: pra-sko-lin-ti-nai

praskolintinai

Etimologija

<= praskolinti, praskolina, praskolino <= pra- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    praskolintinai: bendrai

nepraskolintinai (lt)

Vertimai

  praskolintinai: bendrai

---