praskolinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

praskolinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praskolinsimas, mot. g. praskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolinsimas	praskolinsimi	praskolinsima	praskolinsimos	praskolinsima	-
kilm.	praskolinsimo	praskolinsimų	praskolinsimos	praskolinsimų	-	-
naud.	praskolinsimam	praskolinsimiems	praskolinsimai	praskolinsimoms	-	-
gal.	praskolinsimą	praskolinsimus	praskolinsimą	praskolinsimas	-	-
įnag.	praskolinsimu	praskolinsimais	praskolinsima	praskolinsimomis	-	-
viet.	praskolinsimame	praskolinsimuose	praskolinsimoje	praskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolinsimasis	praskolinsimieji	praskolinsimoji	praskolinsimosios	-	-
kilm.	praskolinsimojo	praskolinsimųjų	praskolinsimosios	praskolinsimųjų	-	-
naud.	praskolinsimajam	praskolinsimiesiems	praskolinsimajai	praskolinsimosioms	-	-
gal.	praskolinsimąjį	praskolinsimuosius	praskolinsimąją	praskolinsimąsias	-	-
įnag.	praskolinsimuoju	praskolinsimaisiais	praskolinsimąja	praskolinsimosiomis	-	-
viet.	praskolinsimajame	praskolinsimuosiuose	praskolinsimojoje	praskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praskolinsimas, mot. g. praskolinsima.
• Skiemenys: pra-sko-lin-si-mą-ja

praskolinsimąja

1. ta, kurią praskolins

Etimologija

<= praskolinti, praskolina, praskolino <= pra- + skolinti, skolina, skolino

---