praskolinamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

praskolinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praskolinamas, mot. g. praskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolinamas	praskolinami	praskolinama	praskolinamos	praskolinama	-
kilm.	praskolinamo	praskolinamų	praskolinamos	praskolinamų	-	-
naud.	praskolinamam	praskolinamiems	praskolinamai	praskolinamoms	-	-
gal.	praskolinamą	praskolinamus	praskolinamą	praskolinamas	-	-
įnag.	praskolinamu	praskolinamais	praskolinama	praskolinamomis	-	-
viet.	praskolinamame	praskolinamuose	praskolinamoje	praskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolinamasis	praskolinamieji	praskolinamoji	praskolinamosios	-	-
kilm.	praskolinamojo	praskolinamųjų	praskolinamosios	praskolinamųjų	-	-
naud.	praskolinamajam	praskolinamiesiems	praskolinamajai	praskolinamosioms	-	-
gal.	praskolinamąjį	praskolinamuosius	praskolinamąją	praskolinamąsias	-	-
įnag.	praskolinamuoju	praskolinamaisiais	praskolinamąja	praskolinamosiomis	-	-
viet.	praskolinamajame	praskolinamuosiuose	praskolinamojoje	praskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praskolinamas, mot. g. praskolinama.
• Skiemenys: pra-sko-li-na-mu

praskolinamu

1. tas, kurį praskolina

Etimologija

<= praskolinti, praskolina, praskolino <= pra- + skolinti, skolina, skolino

---