prasivoktoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivoktoji (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivoktas, mot. g. prasivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivoktas	prasivokti	prasivokta	prasivoktos	prasivokta	-
kilm.	prasivokto	prasivoktų	prasivoktos	prasivoktų	-	-
naud.	prasivoktam	prasivoktiems	prasivoktai	prasivoktoms	-	-
gal.	prasivoktą	prasivoktus	prasivoktą	prasivoktas	-	-
įnag.	prasivoktu	prasivoktais	prasivokta	prasivoktomis	-	-
viet.	prasivoktame	prasivoktuose	prasivoktoje	prasivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivoktasis	prasivoktieji	prasivoktoji	prasivoktosios	-	-
kilm.	prasivoktojo	prasivoktųjų	prasivoktosios	prasivoktųjų	-	-
naud.	prasivoktajam	prasivoktiesiems	prasivoktajai	prasivoktosioms	-	-
gal.	prasivoktąjį	prasivoktuosius	prasivoktąją	prasivoktąsias	-	-
įnag.	prasivoktuoju	prasivoktaisiais	prasivoktąja	prasivoktosiomis	-	-
viet.	prasivoktajame	prasivoktuosiuose	prasivoktojoje	prasivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivoktas, mot. g. prasivokta.
• Skiemenys: pra-si-vok-to-ji

prasivoktoji

1. ta, kurią prasivokė

Etimologija

<= prasivokti, prasivokia, prasivokė <= pra- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---