prasivaišintojus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prasivaišintojus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prasivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišintojas	prasivaišintojai
kilm.	prasivaišintojo	prasivaišintojų
naud.	prasivaišintojui	prasivaišintojams
gal.	prasivaišintoją	prasivaišintojus
įnag.	prasivaišintoju	prasivaišintojais
viet.	prasivaišintojuje	prasivaišintojuose
šauksm.	prasivaišintojau	prasivaišintojai

• Skiemenys: pra-si-vai-šin-to-jus
• žr. pagr. f. prasivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. prasivaišintoja.

prasivaišintojus

1. tas, kuris prasivaišina

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---