prasivaišintoja

Taip pat žr.: prasivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prasivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prasivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišintoja	prasivaišintojos
kilm.	prasivaišintojos	prasivaišintojų
naud.	prasivaišintojai	prasivaišintojoms
gal.	prasivaišintoją	prasivaišintojas
įnag.	prasivaišintoja	prasivaišintojomis
viet.	prasivaišintojoje	prasivaišintojose
šauksm.	prasivaišintoja	prasivaišintojos

• Skiemenys: pra-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. prasivaišintojas.

prasivaišintoja

1. ta, kuri prasivaišina

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---