prasiskolinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasiskolinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasiskolinsimas, mot. g. prasiskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasiskolinsimas	prasiskolinsimi	prasiskolinsima	prasiskolinsimos	prasiskolinsima	-
kilm.	prasiskolinsimo	prasiskolinsimų	prasiskolinsimos	prasiskolinsimų	-	-
naud.	prasiskolinsimam	prasiskolinsimiems	prasiskolinsimai	prasiskolinsimoms	-	-
gal.	prasiskolinsimą	prasiskolinsimus	prasiskolinsimą	prasiskolinsimas	-	-
įnag.	prasiskolinsimu	prasiskolinsimais	prasiskolinsima	prasiskolinsimomis	-	-
viet.	prasiskolinsimame	prasiskolinsimuose	prasiskolinsimoje	prasiskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasiskolinsimasis	prasiskolinsimieji	prasiskolinsimoji	prasiskolinsimosios	-	-
kilm.	prasiskolinsimojo	prasiskolinsimųjų	prasiskolinsimosios	prasiskolinsimųjų	-	-
naud.	prasiskolinsimajam	prasiskolinsimiesiems	prasiskolinsimajai	prasiskolinsimosioms	-	-
gal.	prasiskolinsimąjį	prasiskolinsimuosius	prasiskolinsimąją	prasiskolinsimąsias	-	-
įnag.	prasiskolinsimuoju	prasiskolinsimaisiais	prasiskolinsimąja	prasiskolinsimosiomis	-	-
viet.	prasiskolinsimajame	prasiskolinsimuosiuose	prasiskolinsimojoje	prasiskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasiskolinsimas, mot. g. prasiskolinsima.
• Skiemenys: pra-si-sko-lin-si-mą-ja

prasiskolinsimąja

1. ta, kurią prasiskolins

Etimologija

<= prasiskolinti, prasiskolina, prasiskolino <= pra- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---