prasidirbančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasidirbančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasidirbantis, mot. g. prasidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasidirbąs, prasidirbantis	prasidirbą, prasidirbantys	prasidirbanti	prasidirbančios	-	prasidirbą
kilm.	prasidirbančio	prasidirbančių	prasidirbančios	prasidirbančių	-	-
naud.	prasidirbančiam	prasidirbantiems, prasidirbantiem	prasidirbančiai	prasidirbančioms, prasidirbančiom	-	-
gal.	prasidirbantį	prasidirbančius	prasidirbančią	prasidirbančias	-	-
įnag.	prasidirbančiu	prasidirbančiais	prasidirbančia	prasidirbančiomis	-	-
viet.	prasidirbančiame, prasidirbančiam	prasidirbančiuose, prasidirbančiuos	prasidirbančioje, prasidirbančioj	prasidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasidirbantysis	prasidirbantieji	prasidirbančioji	prasidirbančiosios	-	-
kilm.	prasidirbančiojo	prasidirbančiųjų	prasidirbančiosios	prasidirbančiųjų	-	-
naud.	prasidirbančiajam	prasidirbantiesiems	prasidirbančiajai	prasidirbančiosioms	-	-
gal.	prasidirbantįjį	prasidirbančiuosius	prasidirbančiąją	prasidirbančiąsias	-	-
įnag.	prasidirbančiuoju	prasidirbančiaisiais	prasidirbančiąja	prasidirbančiosiomis	-	-
viet.	prasidirbančiajame	prasidirbančiuosiuose	prasidirbančiojoje	prasidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasidirbantis, mot. g. prasidirbanti.
• Skiemenys: pra-si-dir-ban-čiuo-ju

prasidirbančiuoju

1. tas, kuris prasidirba

Etimologija

<= prasidirbti, prasidirba, prasidirbo <= pra- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---