pramiegą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramiegą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramiegantis, mot. g. pramieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramiegąs, pramiegantis	pramiegą, pramiegantys	pramieganti	pramiegančios	-	pramiegą
kilm.	pramiegančio	pramiegančių	pramiegančios	pramiegančių	-	-
naud.	pramiegančiam	pramiegantiems, pramiegantiem	pramiegančiai	pramiegančioms, pramiegančiom	-	-
gal.	pramiegantį	pramiegančius	pramiegančią	pramiegančias	-	-
įnag.	pramiegančiu	pramiegančiais	pramiegančia	pramiegančiomis	-	-
viet.	pramiegančiame, pramiegančiam	pramiegančiuose, pramiegančiuos	pramiegančioje, pramiegančioj	pramiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramiegantysis	pramiegantieji	pramiegančioji	pramiegančiosios	-	-
kilm.	pramiegančiojo	pramiegančiųjų	pramiegančiosios	pramiegančiųjų	-	-
naud.	pramiegančiajam	pramiegantiesiems	pramiegančiajai	pramiegančiosioms	-	-
gal.	pramiegantįjį	pramiegančiuosius	pramiegančiąją	pramiegančiąsias	-	-
įnag.	pramiegančiuoju	pramiegančiaisiais	pramiegančiąja	pramiegančiosiomis	-	-
viet.	pramiegančiajame	pramiegančiuosiuose	pramiegančiojoje	pramiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramiegantis, mot. g. pramieganti.
• Skiemenys: pra-mie-gą

pramiegą

1. tas, kuris pramiega

Etimologija

<= pramiegoti, pramiega, pramiegojo <= pra- + miegoti, miega, miegojo

---