pragirdintį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragirdintį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragirdintis, mot. g. pragirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdintis, pragirdįs	pragirdintys, pragirdį	pragirdinti	pragirdinčios	-	pragirdį
kilm.	pragirdinčio	pragirdinčių	pragirdinčios	pragirdinčių	-	-
naud.	pragirdinčiam	pragirdintiems, pragirdintiem	pragirdinčiai	pragirdinčioms	-	-
gal.	pragirdintį	pragirdinčius	pragirdinčią	pragirdinčias	-	-
įnag.	pragirdinčiu	pragirdinčiais	pragirdinčia	pragirdinčiomis	-	-
viet.	pragirdinčiame, pragirdinčiam	pragirdinčiuose, pragirdinčiuos	pragirdinčioje, pragirdinčioj	pragirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdintysis	pragirdintieji	pragirdinčioji	pragirdinčiosios	-	-
kilm.	pragirdinčiojo	pragirdinčiųjų	pragirdinčiosios	pragirdinčiųjų	-	-
naud.	pragirdinčiajam	pragirdintiesiems	pragirdinčiajai	pragirdinčiosioms	-	-
gal.	pragirdintįjį	pragirdinčiuosius	pragirdinčiąją	pragirdinčiąsias	-	-
įnag.	pragirdinčiuoju	pragirdinčiaisiais	pragirdinčiąja	pragirdinčiosiomis	-	-
viet.	pragirdinčajame	pragirdinčiuosiuose	pragirdinčiojoje	pragirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragirdintis, mot. g. pragirdinti.
• Skiemenys: pra-gir-din-tį

pragirdintį

1. tas, kuris pragirdi

Etimologija

<= pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

---