pragirdėtinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragirdėtinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragirdėtinas, mot. g. pragirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdėtinas	pragirdėtini	pragirdėtina	pragirdėtinos	pragirdėtina	-
kilm.	pragirdėtino	pragirdėtinų	pragirdėtinos	pragirdėtinų	-	-
naud.	pragirdėtinam	pragirdėtiniems	pragirdėtinai	pragirdėtinoms	-	-
gal.	pragirdėtiną	pragirdėtinus	pragirdėtiną	pragirdėtinas	-	-
įnag.	pragirdėtinu	pragirdėtinais	pragirdėtina	pragirdėtinomis	-	-
viet.	pragirdėtiname	pragirdėtinuose	pragirdėtinoje	pragirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdėtinasis	pragirdėtinieji	pragirdėtinoji	pragirdėtinosios	-	-
kilm.	pragirdėtinojo	pragirdėtinųjų	pragirdėtinosios	pragirdėtinųjų	-	-
naud.	pragirdėtinajam	pragirdėtiniesiems	pragirdėtinajai	pragirdėtinosioms	-	-
gal.	pragirdėtinąjį	pragirdėtinuosius	pragirdėtinąją	pragirdėtinąsias	-	-
įnag.	pragirdėtinuoju	pragirdėtinaisiais	pragirdėtinąja	pragirdėtinosiomis	-	-
viet.	pragirdėtinajame	pragirdėtinuosiuose	pragirdėtinojoje	pragirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragirdėtinas, mot. g. pragirdėtina.
• Skiemenys: pra-gir-dė-ti-ną-jį

pragirdėtinąjį

1. tas, dėl kurio reikia pragirdėti

Etimologija

<= pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

---