pragalvotinojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragalvotinojoje (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragalvotinas, mot. g. pragalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvotinas	pragalvotini	pragalvotina	pragalvotinos	pragalvotina	-
kilm.	pragalvotino	pragalvotinų	pragalvotinos	pragalvotinų	-	-
naud.	pragalvotinam	pragalvotiniems	pragalvotinai	pragalvotinoms	-	-
gal.	pragalvotiną	pragalvotinus	pragalvotiną	pragalvotinas	-	-
įnag.	pragalvotinu	pragalvotinais	pragalvotina	pragalvotinomis	-	-
viet.	pragalvotiname	pragalvotinuose	pragalvotinoje	pragalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvotinasis	pragalvotinieji	pragalvotinoji	pragalvotinosios	-	-
kilm.	pragalvotinojo	pragalvotinųjų	pragalvotinosios	pragalvotinųjų	-	-
naud.	pragalvotinajam	pragalvotiniesiems	pragalvotinajai	pragalvotinosioms	-	-
gal.	pragalvotinąjį	pragalvotinuosius	pragalvotinąją	pragalvotinąsias	-	-
įnag.	pragalvotinuoju	pragalvotinaisiais	pragalvotinąja	pragalvotinosiomis	-	-
viet.	pragalvotinajame	pragalvotinuosiuose	pragalvotinojoje	pragalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragalvotinas, mot. g. pragalvotina.
• Skiemenys: pra-gal-vo-ti-no-jo-je

pragalvotinojoje

1. ta, dėl kurios reikia pragalvoti

Etimologija

<= pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---