pragalvosimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragalvosimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragalvosimas, mot. g. pragalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvosimas	pragalvosimi	pragalvosima	pragalvosimos	pragalvosima	-
kilm.	pragalvosimo	pragalvosimų	pragalvosimos	pragalvosimų	-	-
naud.	pragalvosimam	pragalvosimiems	pragalvosimai	pragalvosimoms	-	-
gal.	pragalvosimą	pragalvosimus	pragalvosimą	pragalvosimas	-	-
įnag.	pragalvosimu	pragalvosimais	pragalvosima	pragalvosimomis	-	-
viet.	pragalvosimame	pragalvosimuose	pragalvosimoje	pragalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvosimasis	pragalvosimieji	pragalvosimoji	pragalvosimosios	-	-
kilm.	pragalvosimojo	pragalvosimųjų	pragalvosimosios	pragalvosimųjų	-	-
naud.	pragalvosimajam	pragalvosimiesiems	pragalvosimajai	pragalvosimosioms	-	-
gal.	pragalvosimąjį	pragalvosimuosius	pragalvosimąją	pragalvosimąsias	-	-
įnag.	pragalvosimuoju	pragalvosimaisiais	pragalvosimąja	pragalvosimosiomis	-	-
viet.	pragalvosimajame	pragalvosimuosiuose	pragalvosimojoje	pragalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragalvosimas, mot. g. pragalvosima.
• Skiemenys: pra-gal-vo-si-muo-ju

pragalvosimuoju

1. tas, kurį pragalvos

Etimologija

<= pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---